- patrikti
- 1 patrìkti intr.
1. R, MŽ, KII124, Rtr, BŽ162, NdŽ, KŽ kiek užsikirsti, užstrigti, sutrikti (ppr. skaitant, kalbant): Patrinka kalboje R29, MŽ38. Kalboj patrikti N. Vaikas beskaitydamas patrìko K. Jis kalba nepatrìkdamas KI83.
2. Š, K.Būg, NdŽ, Pšl, Rgv kiek suklysti, apsirikti (ppr. skaičiuojant): Patriko berokuodamas MŽ, N.
3. J, Sv pairti, pakrikti: Jeigu patriktų derybos, tėvai turėtų ant trečios dienos į ką pripilti tokio pat gėrio, kokį išgėrė JR7. | Pinigai patrìko (krito vertė) – sunku pas žmogų litą rast Slv.
4. JI653 nelaiku pradėti gimdyti ar pagimdyti, persileisti: Motriška patriko bekeldama naštą, t. y. parsileido J. Ilgai kad neprasitrauktų: kai patrikaĩ, pradėjo skaudėt – tai jau tada ir gerk [žoleles] Upn. ║ nelaiku gimus mirti: Kada vyrai susibars ir pažeis nėščią moterį, jug jos vaisius patriks BB2Moz2l, 22.
5. KŽ kiek suglumti: Jis greit patriñka, sumyšta BŽ559. ║ NdŽ kiek sunerimti.
6. įnikti, pašėlti: Atlėkė [ūkvedys] raitas, ka ans patrìko šaukti! Pvn. ║ Tl būti pašėlusiam. ║ būti smarkiam, intensyviam: Vėžys tas patrìkęs – nėkas nebišgyna Jdr.
7. NdŽ, KŽ, Kair pamišti: Patrìkęs žmogus DŽ1. ║ sutrikti (apie protą): Protas patrìko DŽ.
8. DŽ, FrnW, Krkl, Lk, Šauk, Šl pasiusti, patrakti (apie šunį): Kaip šuo patriñka, tris dienas numie nebūna Krš. Patrikęs šuva aprieja Škn. Patrikęs šuo 4 žmones appjovęs LC1889,28. ^ Girto bijok daugiau kaip patrìkusio šunies Škn. Vyro malonė kaip patrìkusio šunies kandis Krš.
9. NdŽ, Ssk labai supykti, įniršti: Prisisprogsta, patriñka kaip trūkęs (pamišęs) Krš.
10. įsileisti dūkti, šėlti: Patriñka vaikai vieni – reik priveizėti Rdn.
11.
patrìkusiai adv. labai, nepaprastai: Patrìkusiai noru ėsti! Užv.12. imper. sakoma nenorint kreipti į ką dėmesio: Lai patriñkie: nei mas jusma, nei mas pusma iš tos bombos nukritimo Varn. \ trikti; atitrikti; įtrikti; ištrikti; nusitrikti; patrikti; pertrikti; sutrikti; užtrikti
Dictionary of the Lithuanian Language.